Vijoklių, lianų sodinimas, priežiūra
Vijokliai, lianos - tai augalų grupė, kuri turi netvirtą kamieną, todėl joms reikia atramos. Atramos gali būti specialiai padarytos ir pastatytos arba jų funkciją atlieka kiti augalai.
Žodžiu “vijokliai” išskiriame tik vieną lianų grupę, kuriai būdinga tai, kad kamienas pats sugeba suktis (vyniotis) aplink atramą. Tai vijoklinės lianos (pavyzdžiui, sausmedžiai, kartuolės, smaugikai, mėnuliasėkliai, citrinvyčiai, visterijos). Tačiau yra daug lianų, kurių kamienai kyla į viršų kitaip. Pavyzdžiui, raganžiedės (vijutrės), raganės aukštyn lipa lapkočiais: ilgi lapkočiai apsiveja plonas atramas (vielos tinklo, plonų lystelių kopėtėlių), o tuo tarpu stiebai kyla ir kyla. Lianoms ne žiemos šalčiai turi lemiamą reikšmę, o kritulių kiekis rudenį, sniego dangos storis, temperatūros svyravimai per žiemą ir ypač žiemos pabaigoje bei dideli paros temperatūros svyravimai prasidėjus vegetacijai (pavasarinės šalnos). Per daug jaudintis dėl apšalimų nereikėtų. Žinoma, pavasarį negyvas augalo dalis reikia pašalinti. Bet lianas ir šiaip būtina genėti, t.y. patrumpinti kamienus, nukirpti per ilgas šakas, kad atrodytų tvarkingai ir dėl intensyvaus augimo susidarę tankumynai netaptų grybinių ligų židiniais. Jautresnėms vijoklinių augalų rūšims auginti tinkama vakarinė, vidurio ir pietinė Lietuvos dalys. Tik teisingai naudojant agrotechnines priemones (gilus dirvos įdirbimas, gausus tręšimas, reguliarus laistymas, genėjimas ir t.t.), vijokliniai augalai gerai auga ir žydi.