Variklio remontas

Automobilio variklio tipai

benzininis arba vidaus degimo variklis naudoja benziną kaip energijos kurą. Šie varikliai išvysto didelį pagreitį ir greitį, be to, gali būti pritaikomi įvairioms automobilių rūšims. Sumontavus papildomą dujų įrangą, benzininis variklis gali naudoti ir dujas;dyzelinis variklis naudoja dyzeliną. Skirtingai nuo benzininio variklio, dyzeliniam varikliui nereikalingos uždegimo žvakės, nes kuras cilindruose užsidega savaime. Prieš užvedant variklį, reikalingas įtaisas variklio pašildymui;hibridinis variklis varomas benzinu ir elektra. Automobilio ratai yra varomi elektros variklio, kuris energiją gauna iš akumuliatoriaus. Akumuliatorius yra pakraunamas benzininiu varikliu arba naudojant stabdymo energiją. Šių variklių kuro sąnaudos nedidelės, ypač važinėjant mieste;elektrinis variklis varomas elektros energija, kuri yra kaupiama baterijose (akumuliatoriuose). Baterijos įkraunamos iš elektros tinklo. Elektriniai varikliai yra žymiai paprastesni negu aukščiau paminėti. Juose nėra degimo, aušinimo, tepimo, dujų išmetimo sistemų.

Variklių priežiūra ir remontas

Kadangi transporto priemonės su benzininiu varikliu yra kur kas patvaresnės, variklio remontas dažniausiai atliekamas dyzelinu varomiems automobiliams. Elektriniai automobiliai yra daug paprastesni ir tuo pačiu jų remonto ir priežiūros darbai žymiai mažesni. Benzininių ir dyzelinių variklių ilgaamžiškumas priklauso nuo daugelio priežasčių:savalaikio alyvos, filtrų keitimo ir tinkamo jų parinkimo;dažno variklio darbo režimų keitimo (įsibėgėjimas ir stabdymas);variklio perkaitimo (aušinimo sistemos nesandarumas, ventiliatoriaus gedimai ir t. t.).Variklio ilgaamžiškumui ypatingos reikšmės turi kvalifikuota techninė priežiūra ir laiku atliktas variklio taisymas.Visi varikliai turi tam tikrą techniškai nustatytą resursą, kuris dažniausiai išreiškiamas nuvažiuotų kilometrų skaičiumi. Varikliui dirbant, vyksta natūralus jo dilimas, kurio išvengti neįmanoma. Šiuo metu gaminamų variklių, atsižvelgiant į konkrečius darbo režimus, resursas siekia 500 000 ir daugiau kilometrų. Varikliai, atidirbę nustatytą resursą, dažniausiai sunaudoja daugiau degalų, tepimo alyvos, be to, išmetamosiose dujose padidėja kenksmingųjų medžiagų, suintensyvėja skleidžiamas triukšmas. Tokį variklį sunkiau paleisti, eksploatacijos metu didėja išlaidos, o pačiam varikliui reikalingi remonto darbai.Variklius prižiūri ir tvarko automobilių mechanikai, remontininkai ir variklių mechanikai, teikiantys variklio diagnostikos, techninės priežiūros (techninio aptarnavimo) ir remonto paslaugas. Variklio diagnostikos darbai – tai nuodugnus automobilio variklio ir jo mazgų tikrinimas. Diagnostikos metu atliekamas išorinis patikrinimas ir kompiuterinis variklio diagnozavimas.Priklausomai nuo automobilio ridos ir eksploatavimo sąlygų, variklio techninis aptarnavimas ir remontas reikalauja daugybės darbų. Kiekvienam automobiliui variklio remontas atliekamas pagal gamintojo nurodytą techninio aptarnavimo periodiškumą, rekomenduojamas eksploatacinių medžiagų ir skysčių keitimo specifikacijas.Techninės (planinės) priežiūros darbai atliekami nustatytais automobilio gamintojo periodiškais terminais (mazgų reguliavimas, tepalų ir filtrų keitimas, dirželių, žvakių ir kitų detalių keitimas ir t. t.). Paprastai tepalų keitimas atliekamas pagal gamintojų nustatytus kriterijus. Dažniausiai automobilio tepalų keitimas turi būti atliktas kas 10 000 tūkstančių kilometrų arba kas du metus. Sintetinių tepalų keitimas atliekamas vidutiniškai kas 15 000 tūkstančių kilometrų.Variklio remonto darbus gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos variklių specialistai. Remonto metu atliekami sugedusių detalių mazgų taisymo darbai ir restauracija, detalių keitimo darbai, variklio galvutės remonto darbai, pilnas variklio išardymas, tvarkymas, surinkimas ir kiti didesni bei mažesni variklio taisymo darbai. 

Dažniausi variklių gedimų požymiai (išskyrus elektrinius variklius)

variklis dirba netolygiai (trūkčioja, pulsuoja);girdisi neįprasti garsai, sklindantys iš variklio (pasikeitęs garso tonas, bildesys ir pan.);variklis sunkiai reaguoja į akseleratoriaus nuspaudimą, automobiliui trūksta galingumo;ant alyvos įpylimo angos yra į pastą panašios juodos spalvos substancijos;antifrizas ar aušinimo skystis gali būti bet kokios spalvos, bet jis turi būti skaidrus, be priemaišų. Ant jo paviršiaus neturi būti alyvos dėmių. užvedus variklį ir atidarius alyvos pylimo angos dangtį, iš ten sklinda išmetamosios dujos;išmetamosios dujos turi būti blankiai pilkos. Jei jos juodos – kuro sistema turi defektų, jei dujos mėlynos – į degimo kameras patenka alyva.